Sveiki visi mano blogo skaitytojai. Tikiuosi suprasit, kad ne savo noru rašau savo minčių srautą, bet tai yra namų darbas ir reikia sukurti blogą… Todėl nusprendžiau parašyti keletą mintelių…
Iš pradžių norėjau parašyti blogą apie ,,vyrų dienas”…Apie tai, kad antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, vaikinai gali susitikti su draugais(ta prasme vyriška kompanija ir panašiai), išlenkti ne vieną bokalą alaus, pažiūrėt mėgiamiausios komandos futbolo varžybas arba pažiūrėt eilinį Žalgirio pralaimėjimą…Išgyventi kievieną akimirką su savo herojais, pasidžiaugti, pajust nusivilimo kartėlį, išlieti daug nervų ir susikaupusių emocijų, kurios būna pasislėpę gyliai širdyje…Nu ko moteris nesupras ir dėl ko deja vyrai miršta nesulaukę pensijinio amžiaus… Tačiau, kadagi nesu nusiteikęs prieš dailiąją lytį, sukau galvą, ką parašyti, kad ir jom būtų, ką paskaityti…
Todėl gerbiamieji skaitytojai, bežiūrėdamas į ekraną supratau, kad bendra tema visiems, nors gal ir atsibodusi ir niekam jau nebeidomi, internetas ir visa tai kaip jis keičia mūsų gyvenimą…
Esu tikrai negabus kompiuterestas ir kompiuteris nėra mano geriausias draugas..Nelabai ką suprantu apie juos, žinau, kur yra wordas, exelis ,power point, iš kur galima atsisiųsti keletą neblogų filmų ar susirasti reikalingą dainelę, susinstalinti kokį žaidimą ar lengvą programėlę..Pamiršau, kad moku ir nusiskanuoti, bet tikrai nežinau kaip perinstaliuoti windowsų ir ten visokių kitokių dalykų...Mano blogas nebus apie mano sugebėjimus, o stengsiuos parašyti kaip internetas keičia mūsų gyvenimą, todėl truputį buvau nukrypęs nuo temos, kad parodyti jog šioje srityje nesu labai gabus..
Pamenu, kai dar internetas tik kėlė pirmus žingsnius į mūsų pilkąjį pasaulį. Žmonės vakarais žiūrėdavo 5 kanalus, visų širdis ir akys priglusdavo prie muilo operų tokių kaip ,,Marimar” ar ,,Vergė Izaura”, kai džiaugdavaisi galimybę pamatyti, koki naują filmą -,,Rembo” ar ,,Terminatorius”, ir kai į kino teatrą galėdavai sunkiai nueiti, nes jų nelabai ir būdavo..Tada žmonės džiaugdavosi gavę paskaityti, kokį naują romaną arba kokią rimtesnę knygą... Vaikai lakstydavo kieme, žaisdavo tuku tuku arba dvylika pagaliukų , rytę atsikėlę laukdavo vaikų serialo ,,Candy” arba ,,Speedracer” arba geresnių ,,Napalauk” serijų.. Žmonės tada palaima rasdavo miško prieglobsty, grybaudami ir uogaudami ar dviračiais aplankydami gražiausius Lietuvos kampelius ..Visi sugebėdavo ,,peškomobiliu” nueiti iki parduotuvės ir nereikėdavo sėsti į mašiną, kad pavažiuoti 100 metrų norint nusipirkt pieno pokelį ar cigarečių..Ir atrodė gyvenimas buvo nuostabus, ir gyveno visi sveiki ir laimingi, žmonės daug judėdavo, bendravo akis į akį, diskutuodavo apie pieno ar rugių kainas, karštomis vasaros dienomis susirinkdavo į šienapjūtę - kaip sakoma, nebijodavo nešvaraus darbo ir jame rasdavo teigiamų dalykų…
O daba apžvelkime šiandieninį mūsų gyvenimą..Žmonės visur skuba, visi viskuo neptenkinti, dinamiškas ir greitas gyvenimo tempas keičia kasdienybę, šypsosi tik tie ir tada, kaj pinigai praplatina kišenę.. Gripas bando pasiglemžti visų mūsų brangią sveikatą ir pasaulis kievienam iš mūsų atrodo blogas ir neteisingas…Vaikai jau turį savo vaikų arba kur pakritę girti ,,pavargsta nuo sunkios dienos”…Vaikai ir paaugliai vietoj to, kad skaitytų knygas pražaidžia su kompu visą dieną, įnyksta į youtube pasaulį arba jau nuo kelerių metų tampa žvaigždės, su kuriais tėveliai negali susitvarkyti, nes negalį lengvai įkrėsti į kailį, nes matai šie jau žino, kokie įstatymai juos saugo..Žmonės auga ligoti ir su visokiais trūkumais, o kalti visada ne jie patys, o aplinka. Gali išgirsti daug priekaištų iš vyresniosios kartos, nors jie aišku nebuvo šventuoliai, tačiau kartais reiktų bent šiektiek įsigilintį į jų žodžius…
Galėčiau teigti, kad maža dėžė ir keli laidai, kurie sujungė su pasauliu, pakeitė mūsų įpročius ir gyvenimo vertinimo kriterijus..Daba internetas taip įsismelgęs į mūsų pasaulį, kad toj sunyksime tarp 4 sienų ir pamiršime, ką reiškia gyventi…Pažinčių portaluose praleidžiama daugiau laiko nei bendraudami gyvai...Aišku, gerai, kad užsisklendęs ir savyje pasislėpęs žmogus gali bendrauti, tačiau jis niekada negalės įvekti savo baimės ir taip amžinai liks tik internetinių pažnčių liūtų... Juk nesunku tokį gyvenimą paversti realybe. Atsikeli, prisijungi ir tu jau tariamų draugų būry. Čia gali pasijausti pasaulio valdovas, gali būti mafijos karalius arba ūkininkas, dievas arba porn žvaigždė, pokerio milijonierius ar kuo tik širdis geidžia...O laikas prabėga taip greitai ir tu nepastebi, kaip monitoriaus ekrane praleidi ne vieną valandą, dieną ar parą..Šiuo metu net kuriamas nevienas filmas, kad interneto pagalbą ateityje galėsi valdyti savo kloną, kad nebūtum sužeistas ir panašiai...Idomu ar tie filmai tik ne taps tikrove..
Anksčiau žmonės džiaugdavosi gavę bilietą į koncertą ar teatrą, o daba kam eiti, jei keli mygtukai ir tu atsirandi kur nori..Rankoj mako burgeris ir kolos skardinę, ir tu jau Madonos ar Metalikos koncerte, ar žiūri kokį spektaklį. Kam eiti į mylimos komandos varžybas, jei internetas gali padėti susišaudyti tiesioginę translaiciją. Kam čia kojas vilkti ir vargintis, pajudėti, juk kojos ne valdiškos ir už tai nieks pingėlių nemokės..Bet deja tų emocijų antplūdžio ir tos minios jausmo nepajusi, bei dar labiau įbrisi į tą pačią upę, iš kurios sunkiai poto jau išbrisi..Šiandien bus eglės įžiebimas ir daugelis šeimų vedami tradicijų ir noro pabūti drauge važiuos pažiūrėti, bet renginį internete rodo tiesiogiai, tai kam čia eiti ir kojas šalti, geriau per kompą pažiūrėti ar nea?
Internetas atrodo suartina tolimiausiose Lietuvos kampeliuose gyvenančias šeimas, gymines, spusteli skype mygtukų ir tu jau šneki su pusbroliu, kuris gyvena tolimam miške, tačiau ar tu gali pamatyti jo emocijas, suprasti, kada jam blogai ir kai jis to nesako, juk per monitoriasu langą negali to suprasti. Internetis bendravimas atbukina mūsų pojučius ir jausmus ir pradedam skirtingai vertinti dalykus…Tas pats ir su geriausiu draugu ar drauge, kuris gyvena šalia, už trijų minučių kelio, kurį gali išklausyti ir per skype, bet deja nepatapšnosi per petį ir nepaduosi servetėlės kaip drauguj ašara riedės..
Interneto pagalba jau gali nekelti kojos iš namų , jei reikia nusipirkti maisto, drabužių ir visokių kitokių dalykėlių…Užtenka kreditinei kortelei turėti pakankaimai pinigų, nueiti į tam tikrą puslapį ir tos prekės jau keliauja pakeliui...Žmonės ir valgyt gaminti jau gal nebegamins...Greito maisto restoranai turi savo internetinius puslapius, nuėjės ir pasukęs, galėsi užsisakyti mėsainių ir picų..Gerai, kad internetas dar neįdeda į burną ir nesukramto už mus, tada nereiktų nei rankų, nei dantų. Nebereiks nei mamos skaniųjų cepelinų ar kokių kepsniukų. ,,Junk food” kaip anglai vadina-užvaldys mūsų kasdienybę. Ir po kelių metų, mes - gražiųjų ir nuostabių žmonių tauta - būsime kaip nutukėliai amerikiečiai, nes tapsime tingėjimo ir technologijų aukomis…Pamiršime, ką reiškia lipti parduotuvių laiptais ar stumdytis eilėse ar kasose..Gyvenimas gerėja, tik ar gerasis gyvenimas nepražudys mūsų?
Savo bloge nenorėjau nuteisti ar parodyti, kad internetas yra mūsų priešas..Norėjau pasakyti, jog internetas turi būti kaip pagalbininkas mums, o ne mūsų gyvenimas...Internetas nepaprastų galimybių šalis, bet nepamirškime, kad žmoguj ribų nėra ir reikia naudotis gyvenimo teikiamu malonumu, tačiau reikia gyventi ir nesislėpti nuo pasaulio teikiamų galimybių, nes pasislėpti už kompiuterio dėžės gali visi, bet ar poto sugebėsit iš jos išlipti..?
Pranešimai
